Gyvenimo kelias

„Dabar mes stovime didžiausios istorinės konfrontacijos akivaizdoje, kurią žmonija išgyveno ... Dabar susiduriame su paskutine Bažnyčios ir anti-Bažnyčios, Evangelijos ir anti-Evangelijos, Kristaus ir antikristo konfrontacija ... Tai yra 2,000 metų kultūros ir krikščioniškos civilizacijos išbandymas ... su visomis pasekmėmis žmogaus orumui, asmens teisėms, žmogaus teisėms ir tautų teisėms “. —Kardinolas Karolis Wojtyla (JOHN PAUL II), Eucharistijos kongrese, Filadelfijoje, PA; 13 m. Rugpjūčio 1976 d. plg. „Catholic Online“ (patvirtino dalyvavęs diakonas Keithas Fournier) „Dabar mes stovime prieš didžiausią žmonijos išgyventą istorinę konfrontaciją... Dabar susiduriame su paskutine Bažnyčios ir anti-Bažnyčios, Evangelijos ir anti-Evangelijos, Kristaus ir antikristo konfrontacija ... Tai yra 2,000 metų kultūros ir krikščioniškos civilizacijos išbandymas ... su visomis pasekmėmis žmogaus orumui, asmens teisėms, žmogaus teisėms ir tautų teisėms “. —Kardinolas Karolis Wojtyla (JOHN PAUL II), Eucharistijos kongrese, Filadelfijoje, PA; 13 m. Rugpjūčio 1976 d. plg. „Catholic Online“ (patvirtino dalyvavęs diakonas Keithas Fournier)

Dabar mūsų laukia paskutinė akistata
tarp Bažnyčios ir antibažnyčios,
Evangelija prieš Evangeliją,
Kristaus prieš antikristą...
Tai 2,000 metų kultūros išbandymas
ir krikščioniška civilizacija,
su visomis pasekmėmis žmogaus orumui,
asmens teisės, žmogaus teisės
ir tautų teisės.
– kardinolas Karolis Wojtyla (JONAS PAUL II), Eucharistinis kongresas, Filadelfija, PA,
13 m. Rugpjūčio 1976 d .; plg. „Catholic Online“

WE gyvename valandą, kai beveik visa 2000 metų katalikiška kultūra yra atmetama ne tik pasaulio (to reikia šiek tiek tikėtis), bet ir pačių katalikų: vyskupų, kardinolų ir pasauliečių, kurie tiki, kad Bažnyčia turi atnaujinta“; arba kad mums reikia „sinodo sinodo“, kad iš naujo atrastume tiesą; arba kad turime sutikti su pasaulio ideologijomis, kad galėtume jas „lydėti“.

Šio katalikybės atsimetimo esmė yra Dieviškosios Valios atmetimas: Dievo tvarka, nustatyta prigimtiniame ir moraliniame įstatyme. Šiandien krikščioniškosios moralės ne tik vengiama ir tyčiojamasi kaip atsilikusi, bet ir laikoma neteisinga ir lygiaverte nusikaltėlis. Vadinamasis „vokizmas“ tapo tikru…

...reliatyvizmo diktatūra kuri nepripažįsta nieko apibrėžto ir palieka tik savo ego ir troškimus kaip galutinį matą. Aiškus tikėjimas, remiantis Bažnyčios kredo, dažnai įvardijamas kaip fundamentalizmas. Tačiau reliatyvizmas, ty leistis blaškytis ir „nuplauti bet kokio mokymo vėjo“, yra vienintelis požiūris, priimtinas šiandienos standartams. —Kardinolas Ratzingeris (POPE BENEDICT XVI) prieš konklavą Homilija, 18 m. Balandžio 2005 d.

Kardinolas Robertas Sarah teisingai suformulavo šį krikščionybės „maištą“. iš vidaus kaip panašų į Kristaus išdavystę Jo paties apaštalų.

Šiandien Bažnyčia gyvena kartu su Kristumi per aistros pasipiktinimą. Narių nuodėmės jai grįžta kaip smūgiai į veidą ... Patys apaštalai pasuko uodegą Alyvų sode. Jie apleido Kristų sunkiausią Jo valandą ... Taip, yra neištikimų kunigų, vyskupų ir net kardinolų, kurie nesilaiko skaistybės. Bet ir tai taip pat labai rimta, jie nesugeba tvirtai laikytis doktrininės tiesos! Jie dezorientuoja tikinčius krikščionis savo paini ir dviprasmiška kalba. Jie klastoja ir klastoja Dievo Žodį, norėdami jį susukti ir sulenkti, kad gautų pasaulio pritarimą. Jie yra mūsų laikų Judo Iskariotai. -Katalikų šauklys, 5 m. Balandžio 2019 d. plg. Afrikos žodis dabar

Barjeras... ar Bulvarkas?

Po šia kultūrine revoliucija slypi senas melas, kad Dievo Žodis egzistuoja tam, kad apribotų ir pavergtų mus – kad Bažnyčios mokymai yra tarsi tvora, draudžianti žmonijai tyrinėti išorines „tikrosios laimės“ sritis.

Dievas pasakė: „Tu jo nevalgyk ir net neliesk, antraip mirsi.“ Bet gyvatė tarė moteriai: „Tu tikrai nemirsi! (Pradžios 3:3-4)

Bet kas pasakytų, kad užtvaros aplink, tarkime, Didįjį kanjoną, yra skirtos pavergti ir pažeisti žmogaus laisvę? Arba jie yra būtent tam vadovas ir išsaugoti gebėjimą matyti grožį? Atrama, o ne kliūtis?

Net po Adomo ir Ievos nuopuolio Dievo valios gerumas buvo toks akivaizdus, kad iš pradžių net nebuvo reikalingi įstatymai:

…pirmaisiais pasaulio istorijos laikais iki Nojaus kartoms nereikėjo įstatymų, nebuvo stabmeldystės ar kalbų įvairovės; greičiau visi pripažino savo vieną Dievą ir turėjo vieną kalbą, nes jiems labiau rūpėjo mano Valia. Tačiau jiems vis tolstant nuo Jo, atsirado stabmeldystės ir blogėjos dar labiau. Štai kodėl Dievas matė būtinybę duoti savo įstatymus kaip sergėtojus žmonių kartoms. —Jėzus Dievo tarnai Luisa Piccarreta, 17 m. rugsėjo 1926 d. (20 t.)

Taigi net ir tada įstatymas buvo duotas ne tam, kad trukdytų žmogaus laisvei, o būtent tam, kad ją išsaugotų. Kaip sakė Jėzus, „kiekvienas, kuris daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas“.^[1]John 8: 34 Kita vertus, Jis pasakė: „Tiesa padarys jus laisvus“.^[2]John 8: 32 Net karalius Dovydas tai suprato:

Vesk mane savo įsakymų keliu, nes tai man malonu. (Psalmynas 119:35)

Laimingi tie, kurių sąžinė nepriekaištauja... (Siracho 14:2)

Gyvenimo kelias

Savo gražiuose mokymuose apie „tiesos spindesį“ šv. Jonas Paulius II pradeda nubrėždamas mūšio lauką mūsų protui ir sieloms:

Šis paklusnumas ne visada lengvas. Dėl tos paslaptingos gimtosios nuodėmės, padarytos skatinant šėtoną, „melagį ir melo tėvą“ (Jn 8, 44)Žmogus nuolat gundo nukreipti žvilgsnį nuo gyvojo ir tikrojo Dievo, kad nukreiptų jį į stabus (plg. 1 Tes 1, 9), iškeisdamas „tiesą apie Dievą į melą“ (Rom 1, 25). Žmogaus gebėjimas pažinti tiesą taip pat aptemsta, o valia jai paklusti susilpnėja. Taigi, pasiduodama reliatyvizmui ir skepticizmui (plg. Jn 18, 38), jis leidžiasi ieškoti iliuzinės laisvės atskirai nuo pačios tiesos. -Veritatis Splendor, n. 1 m

Ir vis dėlto jis primena, kad „jokia klaidos ar nuodėmės tamsa negali visiškai atimti iš žmogaus Dievo Kūrėjo šviesos. Jo širdies gelmėse visada išlieka absoliučios tiesos troškimas ir troškimas pasiekti visišką jos pažinimą. Čia slypi vilties branduolys, kodėl mes, šiais laikais pašaukti į misionierišką mūšio lauką, niekada neturime nusiminti liudyti kitiems išganymo žinią. Įgimtas traukimas link Tiesa taip įsiskverbia į žmogaus širdį „jo ieškodamas gyvenimo prasme"^[3]Veritatis Splendor, n. 1 m kad mūsų pareiga tapti „pasaulio šviesa“^[4]Mattas 5: 14 yra tik tuo svarbiau, tuo tamsesnis jis tampa.

Tačiau Jonas Paulius II sako kai ką daug revoliucingesnio nei vokizmas:

Jėzus parodo, kad įsakymai turi būti suprantami ne kaip minimali riba, kurios negalima peržengti, o kaip a kelias apimančią moralinę ir dvasinę kelionę tobulumo link, kurios esmė yra meilė (plg. Kol 3, 14). Taip įsakymas „Nežudyk“ tampa raginimu į dėmesingą meilę, saugančią ir puoselėjančią artimo gyvybę. Priesakas, draudžiantis svetimavimą, tampa kvietimu grynai pažvelgti į kitus, galintį gerbti sutuoktininę kūno prasmę... -Veritatis Splendor, n. 14 m

Užuot žvelgdami į Kristaus įsakymus (išplėtotus Bažnyčios moraliniame mokyme) kaip tvorą, į kurią nuolat atsiremiame, kaip ribas, kurias reikia išbandyti, ar ribas, kurias reikia peržengti, Dievo Žodį reikia vertinti kaip kelią, kurio link keliaujame. autentiška laisvė ir džiaugsmas. Kaip kartą pasakė mano draugė ir rašytoja Carmen Marcoux: „Grynumas nėra riba, kurią peržengiame, tai kryptis, kuria einame"

Taip pat ir su bet kokiu moraliniu imperatyvu ar krikščionišku „įstatymu“. Jei nuolatos užduodame klausimą „kiek yra per daug“, mes žiūrime į tvorą, o ne į taką. Klausimas turėtų būti toks: „Į kurią pusę galiu bėgti su džiaugsmu!

Jei norite sužinoti, kaip pasitenkinimas ir ramybė atrodo vykdant Dievo valią, apsvarstykite likusią kūrybos dalį. Planetos, Saulė ir Mėnulis, vandenynai, oro paukščiai, laukų ir miškų gyvūnai, žuvys... ten tvyro harmonija ir tvarka, nes paprastas paklusnumas instinktas ir vieta, kurią jiems davė Dievas. Tačiau mes buvome sukurti ne su instinktu, o laisva valia, kuri suteikia mums didingą galimybę pasirinkti mylėti ir pažinti Dievą, taigi, džiaugtis visiška bendryste su Juo.

Tai žinia, kurią pasauliui labai reikia išgirsti matyti mumyse: kad Dievo įsakymai yra kelias į gyvenimą, į laisvę – o ne tam kliūtis.

Tu parodysi man kelią į gyvenimą, kupiną džiaugsmo tavo akivaizdoje, malonumų tavo dešinėje amžinai. (Psalmyno 16:11)