Mintys iš anglies ugnies

 

BASKINGAS anglies ugnies šilumoje Jėzus uždegė per mūsų gavėnios rekolekcijas; sėdi Jo artumo ir buvimo švytėjime; klausydamasi Jo nenusakomo Gailestingumo bangelių, švelniai glostančių mano širdies krantą ... Turiu keletą atsitiktinių minčių, likusių per keturiasdešimt mūsų apmąstymų dienų.

 

AUDROS VIDUJE

Man atrodo, kad viskas šiandieniniame pasaulyje tapo sudėtinga netvarka – ne taip, kaip uragano padariniai artėjant audros akiai. Chaoso ir apsivalymo vėjai pučia visoje planetoje, kai jie nuplėšia pigius fasadus, slepiančius korupcijos gilumą pasaulio ekonomikoje, politikus, teismų sistemas, maisto gamybą, žemės ūkio procesus, farmacijos interesus, klimato inžinierius ir taip, net ir Bažnyčia, kurios nuodėmės apnuogintos visiems.

Tačiau visa tai pagrindinė mūsų gavėnios rekolekcijų žinia yra tarsi šviesos velenas, perveriantis šią dabartinę tamsą, primenantis mums, kad Sūnus visada yra už debesų; kad net tirščiausi dūmai ar smarkiausias rūkas negali visiškai sumažinti Prisikėlimo šviesumo ir pergalės. Ir žinia yra tokia: kad ir koks sudėtingas pasaulis būtų, kad ir kokie nerimą keliantys įvykiai klostysis, kad ir kiek daug kur išnyks Bažnyčia ir tiesa, grožis ir gėris... Kristus valdys galia ir galia savo dvasinių vaikų širdyse. ^[1]plg Deganti žvakė Ir Jis viešpataus per vidinį maldos, bendrystės ir pasitikėjimo gyvenimą. Šėtonas gali paliesti mūsų pastatus – mūsų vitražus, arkas ir statulas; jam buvo suteikta galia juos nugriauti, kiek Dievas jam leidžia... bet velnias negali paliesti tavo sielos, nebent tu jam leisi; jis negali pasiekti tos vidinės vietos, kurioje gyvena Šventoji Trejybė. Mums visiems svarbiausia – neleisti, kad mūsų laukiančios, atrodytų, neįveikiamos kliūtys prasiskverbtų į širdį, netrikdytų mūsų ramybės ir pasitikėjimo Dievu. Jėzaus kančią turime nuolat laikyti prieš save kaip priminimą, kad Tėvas niekada mūsų neapleidžia, net kai tai daro visi kiti.

Pačioje dalykų esmėje – net tada, kai, kaip sakė popiežius Paulius VI, „išryškėja kai kurie [pabaigos laikų] ženklai“, ^[2]plg Kodėl popiežiai nešaukia?– yra nuolatinis raginimas dvasinė vaikystė, kuri yra būtina sąlyga, kad Jėzus gyventų ir viešpatautų mumyse. Iš tikrųjų Velykos yra tai, kas daro Kalėdas veiksmingomis:

Tapti vaiku Dievo atžvilgiu yra sąlyga norint patekti į karalystę. Tam turime nusižeminti ir tapti mažiukais... Tik tada, kai mumyse susiformuos Kristus, mumyse išsipildys Kalėdų slėpinys. Kalėdos yra šių „nuostabių mainų“ paslaptis: O nuostabūs mainai! Žmogaus Kūrėju tapo žmogus, gimęs iš Mergelės. Mes tapome Kristaus dieviškumo dalininkais, kuris nusižemino, kad dalytųsi mūsų žmogiškumu. -Katalikų bažnyčios katekizmas, Vakaro antifona Sausio 1 d. 526

 

INTENSINGA MALDA YRA RAKTAS

Niekada negaliu pakankamai kartoti maldos, gyvo ir sveiko vidinio gyvenimo su Dievu būtinybės. Tačiau žodis, kuris šiandien kyla mano širdyje, traškantis anglies ugnies energija, yra intensyvumas. Turime turėti intensyvus maldos gyvenimas. Tuo aš turiu galvoje intensyvus taip, kaip du įsimylėjėliai žiūri vienas į kitą; intensyvus in tai, kaip vyras ir žmona trokšta susijungti po kurio laiko išsiskyrimo; intensyvus taip, kad atsisakome leisti, kad kažkas ar kažkas pertrauktų mūsų dėmesį; intensyvus kaip kūdikis ištiesia rankas mamai, verkia, kol vėl jį laiko. Būtent toks intensyvumas (tai iš tikrųjų reiškia tikslas), kad širdis galėtų išlikti budri prieš priešo pagundas ir pinkles. Štai tada trumpa katechetinė santrauka, ką turiu omenyje:

„Turime dažniau prisiminti Dievą, nei įkvėpti“. Tačiau negalime melstis „visą laiką“, jei nesimeldžiame tam tikru laiku, sąmoningai to norime. Tai ypatingi krikščioniškos maldos laikai, tiek intensyvumu, tiek trukme... Krikščioniškoji Tradicija išlaikė tris pagrindines maldos išraiškas: vokalinę meditacinę ir kontempliatyviąją. Jie turi vieną pagrindinį bendrą bruožą: širdies ramybę. Šis budrumas, laikantis Žodžio ir gyvenant Dievo akivaizdoje, paverčia šias tris išraiškas intensyviais maldos gyvenimo laikais... Kontempliatyvi malda taip pat yra ypač intensyvus maldos laikas. Joje Tėvas per savo Dvasią stiprina mūsų vidinę būtį, „kad Kristus gyventų mūsų širdyse per tikėjimą“ ir mes būtume „pagrįsti meile“. -BMK, n. 2697, 2699, 2714

Nors tikėjimas, o ne jausmai yra būtina dvasinės vaikystės sąlyga, mes negalime visiškai pamiršti savo jausmų. Tai nebūtų žmogiška! Atvirkščiai, palaimintasis kardinolas Henris Newmanas pasiūlė mums ugdyti baimės ir pagarbos Dievui jausmus, šventumo jausmas:

Tai yra jausmų klasė, kurią turėtume turėti – taip, intensyviai – jei tiesiogine prasme matytume Visagalį Dievą; todėl jie yra jausmų klasė, kurią turėsime, jei suvoksime Jo buvimą. Tiek, kiek tikime, kad Jis yra, mes jų turėsime; o jų neturėti reiškia nesuvokti, netikėti, kad Jis yra. -Parapiniai ir paprasti pamokslai V, 2 (Londonas: Longmans, Green and Co., 1907) 21-22

 

TĖVE MŪSŲ

Vykstant gavėnios rekolekcijoms, septyni keliai atsirado kaip Dievo buvimo priemonė, tai yra, septynios Evangelijos palaimos. Aštuntoji palaima, „Palaiminti tie, kurie yra persekiojami“, iš esmės yra tų, kurie gyvena pirmuosius septynis vaisius. Tiesą sakant, šie palaiminimai randami maldoje, kurios mus mokė mūsų Viešpats:

Tėve mūsų, kuris esi danguje, pašventintas Tavo vardu…

Palaiminti vargšai dvasios… (tie, kurie nuolankiai pripažįsta Dievą)

...Ateik Tavo karalystė, tebūnie Tavo valia...

Palaiminti romieji… (paklusnus Tėvo valiai)

...žemėje kaip danguje...

Palaiminti taikdariai… (kurie atneša dangaus ramybę žemėje)

<em>...kasdienės duonos duok mums šią dieną...

Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisumo...

...ir atleisk mums mūsų kaltes...

Palaiminti, kurie liūdi…

...kaip mes atleidžiame tiems, kurie mus nusižengia...

Palaiminti gailestingieji…

...ir nevesk mūsų į pagundą...

Palaiminti tyros širdies…

...bet gelbėk mus nuo blogio.

Palaiminti tie, kurie yra persekiojami.

 

MAMA SU MUMIS

Kaip pamenate, kai paskelbiau apie gavėnios rekolekcijas, paprašiau Švenčiausiosios Motinos būti mūsų „Rekolekcijų mokytoju“. ^[3]matyti Gavėnios rekolekcijos su Marku Tada pasakiau, kad „išvaliau šiferį“, kad „leisčiau šiai karalienei įspausti savo žodžius į mano širdį, užpildyti mano rašiklį savo išminties rašalu ir judinti mano lūpas savo meile. Kas geriau mus suformuos, nei tas, kuris suformavo Jėzų? Tuo metu mano širdyje buvo tik du žodžiai: „ vidinis gyvenimas“. Taigi, aš pajutau, kad mūsų Motina norėjo kalbėti būtent apie tai: apie vidinis maldos gyvenimas. Tie „septyni keliai“... vaizdas balionas... tai nėra dalykai, apie kuriuos anksčiau negalvojau; jie tiesiog atėjo pas mane kaip šviesos blyksniai, kai atsiskleidė Rekolekcijos. Taigi aš pajutau stiprų Mūsų Motinos buvimo su mumis jausmą, kad ji pati mus moko.

Štai kodėl buvau priblokštas perskaičiusi virtualią visko, ką iki tol parašiau, santrauką Mirjanai 18 m. kovo 2016 d. Medjugorjėje. Dabar prisipažįstu, kad nedvejojau tai pabrėžti, nes yra keletas skaitytojų, kurie kategoriškai atmeta Medjugorję. Tačiau, kaip rašiau Medjugorje, Aš atsisakau paskelbti kaip teisingą ar klaidingą tai, ko šiuo metu atsisakė net Vatikanas, nes popiežius ir toliau įžvelgia neseniai surengtos komisijos dėl tariamų apsireiškimų išvadas. Taigi, šv. Pauliaus dvasia, raginančio ne niekinti pranašystę, o ją išbandyti, aš ir toliau klausau, ką mūsų Motina šią valandą gali kalbėti Bažnyčiai. Atrodo, kad tai, ką ji sako, yra štai kas: šiuo metu pasaulio naršymo raktas yra dvasinė vaikystė ir vidinė malda. Tiesą sakant, ji netgi mini palaiminimus ir vidinį apmąstymo žvilgsnį, kuris buvo mūsų atsitraukimo dalis:

Brangūs vaikai, su motiniška širdimi, kupina meilės jums, mano vaikai, trokštu išmokyti jus visiškai pasitikėti Dievu Tėvu. Linkiu, kad vidiniu žvilgsniu ir vidiniu klausymu išmoktum sekti Dievo valia. Linkiu, kad išmoktumėte be galo pasitikėti Jo gailestingumu ir meile, kaip aš visada pasitikėjau. Todėl, mano vaikai, apvalykite savo širdis. Išsilaisvinkite nuo visko, kas jus sieja tik su tuo, kas žemiška, ir leiskite tai, kas yra iš Dievo, formuoti jūsų gyvenimą malda ir auka, kad Dievo Karalystė būtų jūsų širdyje; kad pradėtumėte gyventi iš Dievo Tėvo; kad visada stengtumėtės vaikščioti su mano Sūnumi. Bet dėl ​​viso to, mano vaikai, jūs turite būti neturtingi dvasios ir kupini meilės bei gailestingumo. Turite turėti tyrą ir paprastą širdį ir visada būti pasirengę tarnauti. Mano vaikai, klausykite manęs, aš kalbu jūsų išgelbėjimui. Ačiū.– 18 m. kovo 2016 d.; iš medjugorje.org; Tiesą sakant, atkreipkite dėmesį į pranešimus nuo vasario 2 d. per visą praeitą gavėnią.

Vėlgi, tai bent jau stulbinantis mūsų gavėnios rekolekcijų veidrodis, kilęs iš Katekizmo ketvirtosios dalies Krikščionių malda. Bet tada tai neturėtų mūsų stebėtis. Jei Dievo Motina kalba mums – kad ir kokia forma – tai turėtų būti Bažnyčios mokymo atspindys:

„Marija giliai išaiškino išganymo istoriją ir tam tikru būdu vienija ir atspindi savyje pagrindines tikėjimo tiesas“. Tarp visų tikinčiųjų ji yra tarsi „veidrodis“, kuriame kuo giliausiai ir švelniau atsispindi „galingi Dievo darbai“. —POPE Jonas Paulius II, Redemptoris Mater, n. 25 m

 

ATMINKITE, KAD AŠ JUMS PASAKIAU

Kaip jau kalbėjau su jumis, tai buvo prieš aštuonerius ar devynerius metus, kai stovėjau ūkio lauke ir stebėjau artėjančią audrą, kai Viešpats man parodė, kad didysis uraganas atėjo į pasaulį. Įvykiai vienas po kito sustiprėjo, kai artėjome prie Eye of the Storm. Tada daugelis Bažnyčios narių buvo uždari šiam įspėjimui, kurį buvau priverstas duoti gera sąžine (ir dvasiniu nurodymu). Dabar daugelis dvasininkų ir pasauliečių staiga sustingsta ir sustingsta, nes per naktį keičiasi įstatymai, kurie de facto žingsnis po žingsnio uždraudė krikščionybę. Bet jau per vėlu. Tai reiškia, kad Septyni revoliucijos antspaudai dabar pas mus:

Kai jie sėja vėją, jie suksis viesulas. (Hos 8, 7)

Daugelis dvasininkų pasėjo melą, kad galima „vadovauti savo sąžine“, kai kalbama apie gimstamumo kontrolę (priešingai nei „informuota sąžinė“). ^[4]plg O Kanada ... Kur tu esi? Ir dabar mes pjauname mirties kultūros sūkurį. Politikai, tokie kaip buvęs Kanados ministras pirmininkas Pierre'as Trudeau, dar aštuntajame dešimtmetyje teigė, kad abortai šalyje bus leidžiami tik „retomis“ aplinkybėmis. Pasėjome mirtį, o dabar jo sūnus Justinas atėjo baigti darbo ^[5]plg Pirmtakai-pjauti sūkurį, kaip jis ir Aukščiausiasis Teismas ^[6]plg Drakono nasrai įgyvendinti legalizuotą ligonių, senyvo amžiaus ir depresija sergančių žmonių žudymą. Taip, plintant demokratijai, plinta ir taip institucionalizuota žudymas vis didesniu mastu. ^[7]plg Didysis skerdimas Dėl to, manau, matome, kaip prieš mus atsiskleidžia dvasinis pjūties ir sėjos principas, nes tautos dabar yra ant branduolinio karo slenksčio. ^[8]plg Kardo valanda Jie pjaus viesulu. ^[9]plg Rypsi viesulą;  Žmogaus progresas 

Tačiau krikščioniui tai neturėtų būti staigmena. Kaip Jėzus daug kartų sakė,

Aš tau tai sakiau prieš tai įvykstant, kad kai tai įvyktų, patikėtum... Aš tau tai pasakiau, kad nenukristum
... Aš jums tai sakiau, kad, kai ateis jų valanda, prisimintumėte, ką jums sakiau... Aš jums tai sakiau, kad manyje būtų ramybė. Pasaulyje turėsi problemų, bet būk drąsus, aš užkariavau pasaulį. (Jono 14:29; 16:1; 16:4; 16:33)

Visa tai reiškia, kad mūsų Viešpats nori, kad žinotume, jog šie dalykai turi įvykti, kad mūsų nenustebintų taip, kad prarastume tikėjimą ir „atkristųme“, netektume „ramybės“ ar sušlubuotų „drąsa“. Bet štai kur Motina mus moko rakto į mūsų laikus: žinant, kas bus nepakankamai; veikiau meldimas ir likimas Jėzuje YRA. Kaip Jis sakė, „Tebūna manyje ramybė“. Ši ramybė, kuri pranoksta bet kokį supratimą, ateina per intensyvų vidinį maldos gyvenimą, per „vidinį žvilgsnį“ į Jėzaus veidą. 

Taigi įdomu, kaip katalikai plūsta į dramatiškas apokaliptinio pražūties pranašystes ar nelaimių prognozes ir panašiai... bet tokios žinutės kaip Medjugorjė yra atmetamos kaip ho-hum, daugiau to paties. Ir visgi, jei tik mes jais gyventume! Daugelis nebūtų taip išsigandę ir pasimetę kaip šiandien. Daug daugiau jau būtų radę Jėzų gyvenantį ir vaikštantį tarp mus ir per mus. Vėlgi, čia yra dar viena žinia iš Medjugorjės, kuri atėjo į Gavėnios pradžia, ir tai dera su turtingu kontempliatyviu Bažnyčios dvasingumu ir patenka į autentiškos evangelizacijos šerdį:

Su [Jėzu] atėjo pasaulio šviesa, kuri prasiskverbia į širdis, jas apšviečia ir pripildo meilės bei paguodos. Mano vaikai, visi, kurie myli mano Sūnų, gali Jį matyti, nes Jo veidas gali būti matomas per sielas, kupinas meilės Jam. Todėl, mano vaikai, mano apaštalai, klausykite manęs. Palikite tuštybę ir savanaudiškumą. Negyvenk vien dėl to, kas žemiška ir materialu. Mylėk mano Sūnų ir padaryk tai taip, kad kiti matytų Jo veidą per tavo meilę Jam. – 2 m. kovo 2016 d

 

ASMENINĖ PASTABA

Baigdamas noriu jums pasakyti, kokia nuostabi privilegija man yra jums rašyti. Sunku patikėti, kad po beveik 1200 raštų – turbūt 30 knygų atitikmuo – vis dar turiu dujų bake. Tiesą sakant, mano regėjimas blogėja kiekvieną dieną. Ir aš gerokai sužlugdžiau savo muzikinę karjerą. Aš turiu galvoje, kad mano raštuose yra keletas gana rimtų įspėjimų – dalykų, kuriuos dabar matome, – bet žodžiai, kurie ne itin patinka didžiajai daugumai. Ir tai gerai... jaučiu, ko Viešpats manęs prašė, ir Jo valia yra mano maistas. Esu ramus ten, kur esu dabar, vadovaujamas išmintingo žmonos patarimo, dvasinio kunigo nurodymo ir mano vyskupo palaiminimo.

Bet tiesą sakant, aš taip pat esu sugedęs. Per daugelį metų investavau beveik a ketvirtį milijono dolerių kurdami geriausios kokybės katalikišką muziką, vaizdo įrašus, knygas ir tinklaraščius, kokius tik galime. Dalis to buvo padengta aukomis, tačiau didžiąją dalį finansavau aš. Tačiau kai tokios muzikos paslaugos kaip „Spotify“ išsiunčia mažiau nei 10 USD per mėnesį už mano muzikos transliavimą pasauliui... tai gana žaloja nepriklausomą atlikėją. Ne vienas žmogus man pasakė, kad mano muzika yra vienintelis kompaktinis diskas jų automobilyje praeityje trys metai. Bet kažkodėl toks uolumas neperkelia į didesnį Kristaus kūną.

Susilaikiau nuo ilgų lėšų rinkimo kampanijų ar dažnų el. laiškų, kuriuose prašoma jūsų paramos. Tiesą sakant, aš laisvai atidaviau daug savo muzikos ir raštų. Kaip sakė Jėzus,

Be išlaidų, kurias gavote; be išlaidų tu turi duoti. (Mt 10, 8)

Bet šv. Paulius taip pat sakė:

… Viešpats įsakė, kad tie, kurie skelbia Evangeliją, gyventų pagal Evangeliją. (1 Kor 9, 14)

Tikrai neturiu kito pasirinkimo, kaip tik maldauti. Elgeta arba bankrotas. Kai kurie žmonės suvokia, kad tokia tarnystė yra visą darbo dieną trunkantis darbas, reikalaujantis daug išlaidų (nors stengiamės apsieiti ten, kur galime turėti tik vieną darbuotoją, perkame didelės ridos transporto priemones, patys auginame ir užsiauginame maistą ir pan.). Tačiau kartais žmonės mane priekaištaudavo, kad nesureikšminu mūsų poreikių.

Ir štai aš čia. Aš nešiojuosi maždaug šimtą tūkstančių dolerių finansuojamų skolų (neskaitant mūsų hipotekos), kad išlaikyčiau mūsų tarnybą ir šeimą. Tačiau mums greitai baigiasi ne pinigai – tai atsitiko prieš daugelį metų – bet kreditas. Dalis mūsų sunkumų yra ta, kad, pasak draugų ir šeimos, patiriame nepaprastai daug „nelaimių“. Turiu omenyje, kad iki gavėnios rekolekcijų ir per jas visos mūsų transporto priemonės buvo kapitališkai remontuojamos daugybė; per vėjo audrą buvo apgadintas mūsų studijos stogas; krosnys studijoje, name ir garaže užgeso dvigubai dėl to brangiai kainuoja remontas, kuris vis dar vyksta... Tai buvo nesibaigiantis ir keistas išlaidų cirkas. Kartais susimąstau, kiek tai yra dvasinis puolimas, nes tai yra vienintelis dalykas, kuris mane tikrai atbaido. Vienas žingsnis į priekį, trys atgal. Nekenčiu būti skolingas, nors prisimenu šventąjį, kuris taip pat prisikaupė skolų, kad galėtų statyti ligonines ir našlaičių namus. Mes su žmona taip pat padarėme didelius tikėjimo šuolius, kad pateiktume jums Evangeliją... Aš tiesiog nežinau, kiek dar galiu laikyti maišelį.

Ir taip dar kartą suprantu, koks bus kitas žingsnis į priekį tiek mano šeimai, tiek tarnybai. Prašau melstis už mus, už apsaugą ir už išmintis. Ir jei Dievas jus palaimino finansiškai, tikrai galite investuoti į auksą, sidabrą, užsienio valiutas ar kietąjį turtą ir pan. Tačiau prašau jūsų apsvarstyti galimybę investuoti į sielos. Mūsų tarnybai tikrai reikia tų, kurie turi pakankamai išteklių, kad galėtų mums padėti šiuo metu.

 

 

Ačiū už palaikymą ir maldas!