KUR ar laikas eina? Ar tai tik aš, ar atrodo, kad įvykiai ir pats laikas sukasi didžiuliu greičiu? Jau birželio pabaiga. Šiaurės pusrutulyje dienos vis trumpėja. Tarp daugelio žmonių yra jausmas, kad laikas įgavo dievišką pagreitį.
Einame link laiko pabaigos. Kuo daugiau artėjame prie pabaigos, tuo greičiau einame - štai kas nepaprastas. Yra tarsi labai reikšmingas pagreitis laike; yra pagreitis laike, kaip ir pagreitis. Ir mes einame vis greičiau. Turime būti labai atidūs tam, kad suprastume, kas vyksta šiandieniniame pasaulyje. -Fr. Marie-Dominique Philippe, OP, Katalikų bažnyčia amžiaus pabaigoje, Ralphas Martinas, p. 15-16 d
Apie tai jau rašiau Dienų sutrumpinimas bei Laiko spiralė. O kas yra pasikartojus 1:11 ar 11:11? Ne visi tai mato, bet daugelis mato, ir atrodo, kad visada yra žodis ... laikas yra trumpas ... tai vienuolikta valanda ... teisingumo svarstyklės virsta (žr. mano raštą 11:11). Juokingiausia, kad negalite patikėti, kaip sunku buvo rasti laiko parašyti šią meditaciją!
Tikrai pajutau, kad šiais metais Viešpats man dažnai sako, kad toks laikas vertingas, kad mes neturime jo švaistyti. Tai nereiškia, kad neturėtume ilsėtis. Tiesą sakant, tai yra puiki šabo dovana (apie ką aš norėjau jums parašyti jau kelis mėnesius!) Tai diena, kai Dievas nori, kad mes nutrauktume visus darbus ir poilsis…pailsėti Jame. Kokia čia dovana! Mes iš tikrųjų turime licenciją tingėti, miegoti, skaityti knygą, eiti pasivaikščioti, „užmušti laiką“. Taip, sustabdykite jį ir pasakykite, kad bent artimiausias 24 valandas Aš nebūsiu tavo vergas. Sakė, turėtume visada ilsėkis Dieve. Mums reikia be daugiau ir do mažiau. Deja, Vakarų kultūra, ypač Šiaurės Amerikoje, apibrėžia žmogų pagal jo rezultatus, o ne pagal indėlį, tai yra vidinis gyvenimas. Ir štai į ką mes, kaip Jėzaus pasekėjai, turime skirti vis daugiau dėmesio: ugdyti gyvenimą Dieve. Būtent iš šio vidinio pasivaikščiojimo su Juo mes lėčiau, atpažinti Jo buvimą ir daryti viską Jame ir su juo, kad mūsų pastangos pradėtų duoti antgamtinius vaisius. Tai ypač pasakytina apie tuos, kurie dirba Bažnyčioje, kad netaptume tik socialiniais darbuotojais, o ne Dievo Karalystės sėjėjais. Tiesą sakant, taip gyvendama dabartimi, dažnai pastebėjau, kad laikas sulėtėjo ir net padaugėjo!
Jei būčiau šėtonas, norėčiau, kad pasaulis taptų toks neįtikėtinai greitas, kad viskas, įskaitant kiekvieną Word iš Dievo lūpų tiesiog 
atskuba, o mes nieko negirdime. Nes Dievas šiandien kalba aiškiai. Esu priblokštas, kai kalbu tiek su dvasininkais, tiek su pasauliečiais, ir kaip dažnai jie nesusiliečia su mūsų pasaulio dvasiniu pulsu, kuris įgavo didžiulę skubą, kurią bent jau paskelbė Šventasis Tėvas (žr. Katalikų fundamentalistė?). Dažnai taip yra todėl, kad esame užklupti slenksčiuose daro o ne švelnūs srautai esamas. Abu ves jus į priekį, bet tik vienas leidžia pažvelgti į jus supančią aplinką. Turime būti atsargūs, nes Dievas kalba su mumis kad mus nukreiptų! Jis ragina mus būti itin dėmesingam, be kurio suklupsime vis didėjančiose nelaimėse ir pasaulio įvykių, kurie dabar vienu ar kitu laipsniu paliečia visus (žr. Ar girdi jo balsą?)
Atrodė, kad šią savaitę Viešpats vėl atitrūko nuo asmeninių žodžių, kuriuos gaunu maldoje, prie bendresnio žodžio Kristaus Kūnui. Pasidalijęs ja su savo dvasiniu vadovu, rašau jį čia, kad suprastumėte. Vėlgi, tai susiję su laikas….
Mano vaikeli, mano vaike, kiek mažai liko laiko! Kiek mažai galimybių Mano žmonėms susitvarkyti savo namus. Kai ateisiu, tai bus kaip liepsnojanti ugnis, ir žmonės neturės laiko daryti to, ką atidėjo. Artėja valanda, nes ši pasiruošimo valanda baigiasi. Verk, mano tauta, nes Viešpats, tavo Dievas, yra labai įžeistas ir sužeistas dėl tavo aplaidumo. Kaip vagis naktį ateisiu ir ar rasiu visus savo vaikus miegančius? pabusk! Pabuskite, sakau jums, nes jūs nesuprantate, kaip arti jūsų teismo laikas. Aš esu su tavimi ir visada būsiu. Ar tu su manimi? — 16 m. Birželio 2011 d
Ar tu su Jėzumi? Jei ne, skirkite akimirką šią dieną, kad vėl pradėtumėte su Juo. Pamirškite pasiteisinimus ir priežasčių litaniją. Tiesiog pasakykite: „Viešpatie, aš skubu be tavęs. Atleisk man. Padėk man gyventi Tavyje šia akimirka. Padėk man mylėti tave visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis. Viešpatie, eikime kartu“. Ir nepamirškite šį sekmadienį poilsis. Tiesą sakant, šabas turi būti vidinio gyvenimo pavyzdys likusiai savaitės daliai. Tai reiškia, kad žmogus gali gyventi ir ilsėtis Dieve, net jei išorinis gyvenimas turi savo reikalavimus. Sielai, kuri išmoksta taip gyventi, Dangus jau atėjo į žemę.
ŠIĄ VASARĄ
Kai kurie iš jūsų galbūt pastebėjo, kad aš nesurengiau daug transliacijų internetu. Yra dvi priežastys: viena ta, kad nematau reikalo toliau transliuoti dėl transliacijos. Aš čia nekuriu franšizės, o stengiuosi perteikti žodį iš Viešpaties, kai tik jaučiu, kad Jis to nori. Antra, jūs atspėjotelaikas. Mano žmonos sveikata nuo Kalėdų pasikeitė; Šiuo metu nėra jokios grėsmės gyvybei, tačiau tai neabejotinai atėmė jos gebėjimą susidoroti su ankstesniu darbo krūviu. Taigi aš perėmiau namų mokymo pareigas. Negana to, tai visalaikė tarnystė, taip pat reikalavimai mūsų ūkiui čia, kuris dabar, kai vasara, įjungia didelę šienavimo pavarą ir pan. Taigi supraskite, kad aš galiu būti ne toks nuoseklus, kaip man patinka. .
Be to, Viešpats man aiškiai pasakė, kad aš neturiu ignoruoti Dievo Žodžio. Taigi, prašau, palaikykite mane savo maldose. Kova yra intensyvesnė, nei aš patyriau per beveik 20 tarnybos metų. Ir vis dėlto malonė visada yra; Dievas visada mūsų laukia... jei tik skirsime laiko.
...kad žmonės ieškotų Dievo, net galbūt jį apčiuoptų ir rastų, nors iš tiesų jis nėra toli nuo mūsų. Nes „Jame mes gyvename, judame ir esame...“ (Apd 17, 27-28)
SUSIJUSIŲ SVARBU
Spustelėkite žemiau, jei norite išversti šį puslapį į kitą kalbą:
