DABAR MASĖS SKAITYMŲ ŽODIS
10 m. vasario 2014 d
Mergelės Šv. Scholastica memorialas
Liturginiai tekstai čia
KĄ religija pateikia tokius teiginius kaip mūsų? Koks tikėjimas yra toks intymus, toks prieinamas, kuris pasiekia patį mūsų norų šerdį, išskyrus krikščionybę? Dievas gyvena danguje; bet Dievas tapo žmogumi, kad žmogus galėtų gyventi Danguje, o Dievas - Žmoguje. Tai beprotiškai nuostabu! Štai kodėl aš visada sakau savo broliams ir seserims, kurie skauda ir jaučiu, kad Dievas juos paliko: kur Dievas gali eiti? Jis yra visur. Be to, Jis yra tavyje.
Kitos religijos garbina dievą, kuris yra „ten“, dievą, kuris yra „ten viršuje“, dievą, kuris yra „ten“. Bet pakrikštytas krikščionis sako: Aš garbinu Dievą, kuris yra per. Tai nėra klaidinga naujųjų senolių klaida, kalbanti apie „Kristų“ viduje, tarsi jie patys būtų dieviški ir tik žengtų į aukštesnę sąmonę. Ne! Krikščionys sako „Mes šį lobį laikome moliniuose induose, kad pranokstanti jėga būtų Dievo, o ne mūsų“. [1]plg. 2 Kor 4:7 Šis mūsų turimas lobis yra Dievo ir paties Dievo šlovė. Per pirmąjį šios dienos svarstymą tai matome iš anksto:
Kunigams išėjus iš šventos vietos, debesis užpildė Viešpaties šventyklą ... Viešpaties šlovė užpildė Viešpaties šventyklą. Tada Saliamonas tarė: „Viešpats ketina gyventi tamsiame debesyje. Aš tikrai pastatiau tau kunigaikščio namą, būstą, kuriame galėtum pasilikti amžinai “.
Šventykla simbolizuoja mūsų kūnus.
Ar nežinai, kad tavo kūnas yra šventosios Dvasios šventykla tavyje, kurią turi Dievas ... (1 Kor 6:19)
Debesies „tamsa“ simbolizuoja mūsų žmogaus prigimtį, užtemdytą protą ir valios silpnumą. [2]plg. Mato 26:41 Ir vis dėlto Dievas ateina pas mus būtent tokiu būdu dėl priežasties:
Mano malonės jums pakanka, nes jėga tobulėja silpnybėje. (2 Kor 12, 9)
Tai yra šiandienos Evangelijos meilės istorija: Dievas ateina tam, kad mus išlaisvintų iš silpnumo, sąžiningumo ir skausmo. Nors Jėzus ir apaštalai bėga garais, Jėzus nuolat ateina pas žmones, kurie ateina pas Jį. Jie ...
... maldavo, kad jie liestų tik kutą ant jo apsiausto; ir visi, kuriuos palietė, buvo išgydyti.
Kas yra toks didelis kaip mūsų Dievas? Kas yra toks mylintis ir gailestingas kaip Jėzus? Tai yra pati Gerosios naujienos širdis: Dievas mus taip myli, kad pas mus, kaip ir mes, atėjo būti mumyse. Mes galime paliesti jo kutą ... galime paliesti Jį.
Anądien į mane kreipėsi mano aštuonmetis sūnus, rimtas veidas ir klausimas ant lūpų. „Tėti, jei Jėzus yra geras ir viskas, ko jis nori, yra mylėti mus, kodėl žmonės to nenori?“ Pažvelgiau į jį ir pasakiau: „Na, kadangi Jėzus labai myli žmones, jis pašaukia juos iš jiems kenkiančios nuodėmės. Tačiau kai kurie žmonės myli savo nuodėmę labiau nei nori mylėti Dievą “. Jis pažvelgė į mane apdorodamas tai, ką pasakiau. Bet jam nebuvo prasmės. „Bet tėti, jei Jėzus nori tik pradžiuginti žmones, kodėl jie to nenorėtų?“ Taip, aš mačiau, kad aštuonmetis suvokė tai, ko negali mūsų dienų filosofai, mokslininkai ir intelektai. Aš prisimenu Thomaso Huxley, kuris buvo Charleso Darwino kolega, anūką, kuris sakė:
Manau, priežastis, kodėl mes peršokome rūšių kilmę, buvo ta, kad Dievo idėja kišosi į mūsų seksualinius papročius. -Švilpikas, 2010 m. Vasario 19 d., Nr. 2, p. 40.
Tvirtindami, kad yra išmintingi, jie tapo kvailiais ir nemirtingo Dievo šlovę iškeitė į mirtingo žmogaus atvaizdo panašumą ... Todėl Dievas per savo širdies geidulius atidavė juos nešvarumams dėl abipusio jų kūno degradavimo ... ( Rom 1, 22–24)
Ir kokie tai baisūs mainai! Kelios trumpalaikės malonumo akimirkos dėl amžinojo džiaugsmo!
Ar nesuvokiate, kad Jėzus Kristus yra jumyse? (2 Kor 13, 5)
Prekyba Dievo žodžiu žmonių žodžiais.
Kas mane myli, laikysis mano žodžio, o mano Tėvas jį mylės. Mes ateisime pas jį ir apsigyvensime su juo. (Jono 14:23)
Antgamtiškumo praradimas laikinajam!
Štai, aš stoviu prie durų ir beldžiuosi. Jei kas išgirs mano balsą ir atidarys duris, tai aš įeisiu į jo namus ir papietausiu su juo, o jis su manimi. (Apr 3:20)
Tai geroji žinia, kurią turime šaukti nuo stogų! Dievas nori padaryti jus savo šventykla, kad jis gyventų jumyse ir jūs savyje. Tokiu būdu amžinasis gyvenimas įeina į laikinąjį, o žmogus pradeda patirti ir pažinti Dievą dabar—Žinodamas, kad tai susprogdins šlovėje, kai žmogus nugyvens šį gyvenimą draugaudamas su Juo.
Buvimas krikščioniu yra ne etiško pasirinkimo ar aukšto sumanymo rezultatas, o susitikimas su įvykiu, žmogumi, kuris suteikia gyvenimui naują horizontą ir lemiamą kryptį. —BENEDICT XVI, enciklikos laiškas, „Deus Caritas“, n. 1 m
Negaišk laiko tada, skaitytojau! Padarykite savo širdį Dievo poilsio, susitikimo su Švenčiausiosios Trejybės vieta…
Įeikime į jo būstą, garbinkime prie jo kėdės. Viešpatie, keliauk į savo poilsio vietą ... (šiandieninė psalmė, 132)
SUSIJUSIŲ SVARBU
- Ar skaitėte naujausią dvasinį maistą mintims? Evangelizuokite, o ne proseliumi
Gauti Šios Dabar Žodis,
spustelėkite žemiau esančią juostą prenumeruoti.
Jūsų el. Paštas nebus bendrinamas su niekuo.
Dvasinis maistas apmąstymams yra nuolatinis apaštalavimas.
Ačiū už Jūsų paramą!
Prisijunkite prie „Mark“ „Facebook“ ir „Twitter“!
