THE,en aukščiau pateiktas vaizdas apibendrina tai, kaip netikintieji šiandien priartėja prie pagrindinės Evangelijos žinios mūsų šiuolaikinėje kultūroje. Nuo vėlyvo vakaro pokalbių laidų iki šeštadienio vakaro tiesioginių laidų „Simpsonai“ - krikščionybė yra įprasta tyčiotis, menkinti Šventasis Raštas ir pagrindinė Evangelijos žinia, kad „Jėzus gelbsti“ arba „Dievas taip mylėjo pasaulį ...“, buvo paversta vien epitetais. ant buferio lipdukų ir beisbolo atramų. Pridėkime tai, kad katalikybę skandalas skandavo po kunigystės skandalo; Protestantizme gausu begalinio skaldymo bažnyčioje ir moralinio reliatyvizmo; o evangelinė krikščionybė kartais yra per televiziją transliuojamas į cirką panašus emocijų demonstravimas.
Iš tiesų, internetas, radijas ir 24 valandų kabeliniai kanalai sukuria šventų žodžių srautą, kuris netrukus įsilieja į triukšmo kakofoniją, kuri yra mūsų technologijų amžiaus bruožas. Labiausiai nerimą kelia tai, kad pasaulyje yra tikra tikėjimo krizė, kai daugelis žmonių „tiki Dievą“, bet niekada nesužinosi, kuris dievas pagal tai, kaip jie gyvena.
Todėl tikėjimas kaip toks tampa neįtikėtinas ir Bažnyčia nebegali patikimai pasirodyti esanti Viešpaties šauklė. - popiežius Benediktas XVI, Pasaulio šviesa, popiežius, bažnyčia ir laikų ženklai: pokalbis su Peteriu SeewalduP. 23 25-
Būtent šiame kontekste ir popiežius Benediktas XVI, ir Pranciškus pateikė kurstančias, jei ne prieštaringas pastoracines direktyvas, kaip evangelizuoti kultūrą, kuri nuslopo Dievo Žodžiui.
PATRAUKCIJA, NE PRIVALOMA
Popiežius Pranciškus suraukė ne kelių katalikų plunksnas, kai interviu ateistui daktarui Eugenijui Scalfari tariamai pasakė:
Prozelitizmas yra iškilminga nesąmonė, ji neturi prasmės. Turime pažinti vienas kitą, išklausyti vienas kitą ir pagerinti žinias apie mus supantį pasaulį.—interviu, 1 m. spalio 2013 d.; repubblica.it
Sakau tariamai todėl, kad Scalfari vėliau pripažino, kad interviu nebuvo įrašytas ir jis neužsirašė. „Stengiuosi suprasti asmenį, kurį kalbu“, – sakė jis, „o po to rašau jo atsakymus savais žodžiais“. [1]Nacionalinis katalikų registras, Lapkritis 12, 2013 Pats, kaip buvęs naujienų reporteris, buvau šiek tiek priblokštas šio apreiškimo. Iš tiesų interviu buvo pakankamai netikslus, kad Vatikanas, iš pradžių paskelbęs interviu savo svetainėje, vėliau jį paėmė. [2]Ten pat.
Nepaisant to, vėliau popiežius nepaliko jokių abejonių, kaip jis jaučia „prozelitizmą“, sakydamas Šv. Petro aikštėje:
Viešpats netrukdo; Jis dovanoja meilę. Ir ši meilė ieško tavęs ir laukia tavęs, jūs, kurie šią akimirką netikite ar esate toli. Ir tai yra Dievo meilė. —POPE FRANCIS, Angelus, Šv. Petro aikštė, 6 m. Sausio 2014 d .; Nepriklausomos katalikų naujienos
Kai kuriems šie žodžiai yra „rūkymo ginklas“. įrodyti Pranciškus yra modernistas, jei ne masonas, bandantis sukurti bendrą religiją, vieningą gerumo kuprinę be tiesos formos. Žinoma, jis nepasakė nieko, ko dar nebūtų pasakęs jo pirmtakas:
Bažnyčia nevykdo prozelitizmo. Užtat ji auga pagal „trauką“: kaip Kristus savo meilės jėga „pritraukia viską prie savęs“ ir baigiasi Kryžiaus auka, taip Bažnyčia vykdo savo misiją tiek, kad, būdama vieninga su Kristumi, kiekvieną savo darbą atlieka dvasingai. ir praktiškas jos Viešpaties meilės mėgdžiojimas. —BENEDICT XVI, Homilija Lotynų Amerikos ir Karibų jūros vyskupų penktosios bendrosios konferencijos atidarymui, 13 m. Gegužės 2007 d. vatikanas.va
Kai tai atkreipiau dėmesį savo paskutiniame rašte, [3]Kas tai pasakė? kai kurie atsakė, kad aš tik įrodžiau, kad Benediktas XVI, Jonas Paulius II ir kt. taip pat buvo modernistai. Kad ir kaip keistai ir beveik įžeidžiančiai tai skambėtų, man įdomu, ar šie katalikai paprasčiausiai turi kitokį prozelitizmo apibrėžimą nei pateikiama? Vis dėlto nesu tikras. Aš matau prarają tarp to, kaip kai kurie suvokia, kaip turėtume evangelizuoti, ir to, ko moko popiežiai, ir ta praraja, mano nuomone, yra pavojinga. Nes krikščioniškasis fundamentalizmas gali būti toks pat žalingas, kaip ir tiesos slėpimas.
LAISVĖ, NE JĖGA
Į PTS Doktrininis užrašas apie kai kuriuos evangelizacijos dalykus, Tikėjimo doktrinos kongregacija paaiškino termino „prozelitizuoti“ kontekstą, nes jis nebėra tik „misionieriška veikla“.
Visai neseniai ... šis terminas įgijo neigiamą atspalvį, reiškiantį religijos propagavimą naudojant priemones ir motyvus, prieštaraujančius Evangelijos dvasiai; tai yra neužtikrina žmogaus laisvės ir orumo. — Plg. išnaša n. 49
Štai ką turima omenyje, kai Pranciškus sako: „evangelizacija nėra prozelitizacija“: [4]Homilija, 8 m. Gegužės 2013 d. Vatikanos radijas kad mes statysime tiltus, o ne sienas. Taigi šie tiltai tampa priemone, per kurią pereina tiesos pilnatvė.
Vis dėlto kai kurie katalikai tai girdi kaip „kompromisą, o ne evangelizaciją“. Bet tai yra akivaizdus žodžių, kurių nėra, įvedimas į pontifiko burną. Nes jis buvo visiškai aiškus apie mūsų krikščioniškos misijos tikslą, kai pasakė:
...krikščioniškojo tikėjimo perteikimas yra naujosios evangelizacijos ir visos Bažnyčios evangelizacijos misijos, kuri egzistuoja būtent dėl šios priežasties, tikslas. Be to, posakis „naujoji evangelizacija“ atskleidžia vis aiškesnį supratimą, kad šalims, turinčioms senas krikščioniškas tradicijas, taip pat reikia
atnaujintas skelbimas Evangelijos, kad sugrąžintų juos į susitikimą su Kristumi, kuris iš tikrųjų pakeičia gyvenimą ir yra ne paviršutiniškasl, pažymėta rutina. —POPOŽIUS PRANCŪZIS, kreipimasis į Vyskupų Sinodo generalinio sekretoriaus XIII eilinę tarybą, 13 m. birželio 13 d.; vatikanas.va (mano akcentas)
Ar palaimintasis Jonas Paulius II taip pat nepakvietė Bažnyčios „naujų priemonių ir naujų metodų“ bei Evangelijos išraiškų? Taip, nes ėjimas pas žmogų, patekusį į mirtiną nuodėmę, kuris buvo užaugintas nežinodamas Bažnyčios tikėjimo ir moralės, ir sakydamas, kad pateks į pragarą, greičiausiai labai ilgam laikys juos nuo Bažnyčios durų. Matote, mūsų kultūrai šiandien būdingas didžiulis nežinojimas, kai buvo panaikintos ribos tarp blogio ir gėrio, dėl ko „prarandamas nuodėmės jausmas“. Turime pradėti iš naujo nuo pradžių, apeliuoti į kitų dvasinę prigimtį, įtraukdami juos į susitikimą su Jėzumi. Šiaurės Amerika vėl yra misionieriška teritorija.
Nesupraskite manęs neteisingai (ir kažkaip kažkas supras): pragaras egzistuoja; nuodėmė yra tikra; atgaila yra neatsiejama išganymo dalis. Tačiau mes gyvename visuomenėje, kuri, pasak Pauliaus VI, trokšta ne žodžių – esame užtvindyti žodžiais, o „autentiškumo“. Būti tikru krikščioniu reiškia, žodžiu, būti meilė pats. Tai tampa „pirmuoju“ žodžiu, suteikiančiu patikimumo mūsų žodiniams žodžiams, kurie taip pat yra būtini, bet yra nešami tikros meilės.
Kaip jie gali tikėti tuo, apie kurį nėra girdėję? Ir kaip jie gali girdėti, jei kas nors nepamokslauja? (Rom 10:14)
MEILĖ STATIA TILTAUS…
Nuo kada jaunas vyras prieina prie gražios jaunos moters, padovanoja žiedą ir prašo šio visiškai nepažįstamo žmogaus už jo vesti? Taip pat Evangelija nėra tiesų sąrašo pateikimas su punktyrine linija apačioje 
kurį reikia pasirašyti, bet apie kitų supažindinimą su a santykis. Tiesą sakant, jūs tikrai kviečiate ką nors tapti Kristaus nuotaka. Tikra evangelizacija įvyksta tada, kai jie mato tavyje Jaunikį.
Jėzus trejus metus praleido su apaštalais. Techniškai jis galėjo praleisti tris dienas, nes Kristus neatėjo pamokslauti visam pasauliui prieš savo kančią (tai Jis pavedė Bažnyčiai). Jėzus užmezgė santykius, kad ir kur eitų. Jis niekada nedvejojo pasakyti tiesą, net ir sunkią tiesą. Tačiau tai visada buvo kontekste, kai kitas žinojo, kad yra mylimas ir priimtas, o ne smerkiamas. [5]plg. Jono 3:17 Būtent tai Jo žodžiams suteikė tokią galią:Eik ir daugiau nenusidėk“: nusidėjėlį taip patraukė Jo meilė, kad ji norėjo sekti Juo. Pasak Benedikto, Bažnyčia yra pašaukta „praktiškam Viešpaties meilės mėgdžiojimui“, suteikiančiam tiesai tikrąjį pranašumą.
…DŽIAUGSMAS KVIEČIA KITUS KRUSTI
Jei labai svarbu priimti kitus ten, kur jie yra, ir mylėti juos tą akimirką su visomis jų silpnybėmis ir trūkumais, kad užmegztų ryšį, tiltą, tada džiaugsmas kviečia juos pradėti kirsti išganymo tiltą.
Dr. Mulholandas, Kanzaso Benediktinų koledžo docentas, pasakė glaustai:
Idealiu atveju tai, ką darau, kai dalinuosi savo tikėjimu, nėra ginčas dėl teisingo ar neteisingo. Tai, ką darau, liudija išsipildymą, tai, kad gyvenimas Kristuje teikia džiaugsmo ir pilnatvės mano gyvenimui. Ir prieš tokius faktus nėra jokių argumentų. „Bažnyčia teisi dėl kontracepcijos, o jūs mirtinai nusidedate priešindamiesi jai“ yra mažiau įtikinama nei „Bažnyčios mokymo apie kontracepciją laikymasis atnešė mano santuokai didžiulį džiaugsmą ir pasitenkinimą“. — „Liudydamas palyginti su Ginčijasi“, 29 m. sausio 2014 d. gregorian.org
Popiežiaus Pranciškaus apaštališkasis raginimas prasideda gražiu ir pateptu raginimu krikščionims grįžti į džiaugsmas mūsų išganymo. Tačiau tai nėra mažų grupių formavimas ir linksmumo apsimetimas. Ne!
Džiaugsmas yra Šventosios Dvasios vaisius! Taigi džiaugsmas turi galią įsiskverbti į kito širdį, kuris, ragaudamas tą antgamtinį vaisių, nori daugiau to, ką turi.
…evangelizatorius niekada neturi atrodyti kaip ką tik grįžęs iš laidotuvių! Atgaukime ir gilinkime savo entuziazmą, tą „puikaus ir paguodžiančio evangelizavimo džiaugsmą, net kai verkiant turime sėti... Ir tegul būna įgalintas mūsų laikų pasaulis, kuris ieško, kartais su kančia, kartais su viltimi. priimti gerąją naujieną ne iš nuliūdusių, nusiminusių, nekantrų ar susirūpinusių evangelizatorių, bet iš Evangelijos tarnų, kurių gyvenimas žaižaruoja, kurie pirmieji gavo Kristaus džiaugsmą“. - popiežius prancūzas, Evangelii Gaudium, n. 10 m
Kai kurie krikščionys teigia, kad žmonėms reikia tiesos, nes tiesa išlaisvina mus. absoliučiai. Kristus is tiesa. Bet klausimas toks kaip mes pateikiame tiesą – su bliūdu arba kaip an kvietimas į kelią ir gyvenimą?
EVANGELIZAVIMO IKONA
Pamąstykite, kaip Jėzus priartėjo prie Zakaėjo, ir pamatysite skirtumą tarp prozelitizavimo ir evangelizavimo. Jėzus to nepadarė 
tiesiog pažvelk į jį ir pasakykite: „Tu greitu keliu į pragarą. Sek mane." Atvirkščiai, jis pasakė:šiandien turiu likti tavo namuose" Tai buvo būtent tai laiko investicija tai taip sujaudino Zakajų, tą, kuris manė esąs nieko vertas ir nemylimas. Kiek iš mūsų taip pat jaučiasi! Ir tai tik sustiprina tai, kad visi šie krikščionys, stovintys šalia manęs Mišiose, visiškai nesidomi mane pažinti, mylėti, leisti laiką su manimi – arba atvirkščiai. Matote, tai buvo faktas, kad Jėzus buvo pasirengęs paprasčiausiai be su Zachieju, kuris atvėrė jo širdį Evangelijai.
Kiek laiko reikia? Kartais vos kelios minutės atveria duris į Evangeliją. Kartais tai būna metai. Dėl kokių nors priežasčių kai kurie krikščionys visada atsisako pavyzdžio, kai Jėzus susprogdina fariziejus kieta tiesa; kad tai kažkaip pateisina jų kovingų požiūrį į evangelizaciją. Bet jie pamiršta, kad Jėzus išleido trys metai pokalbį su jais prieš nubausdamas juos už jų veidmainystę ir užkietėjimą likus kelioms dienoms prieš įžengiant į Jo kančią (kad Jo mirtis pasakytų tai, ko Jo žodžiai nepasako).
„Laikas yra Dievo pasiuntinys“, – sakė palaimintasis Petras Faberis.
Turime praktikuoti klausymosi meną, kuris yra daugiau nei tiesiog klausymas. Klausymasis bendraujant yra širdies atvirumas, įgalinantis tą artumą, be kurio neįmanomas tikras dvasinis susitikimas. - popiežius prancūzas, Evangelii Gaudium, n. 171 m
Kaip manote, ką Jėzus darė būdamas Zachiejaus namuose? Galite būti tikri, kad mūsų Viešpats padarė tai, ką visada darė, kai darydavo pastatė tiltą: išklausyk kitą, o tada kalbėk tiesą.
Tai yra tiksliai ką popiežiai turi omenyje sakydami evangelizaciją, o ne prozelitizavimą.
Jūs turite išgydyti jo žaizdas. Tada galime kalbėti apie visa kita. Išgydyk žaizdas, išgydyk žaizdas... Ir tu turi pradėti nuo pagrindų. - popiežius prancūzas, americamagazine.org, 30 m. Rugsėjo 2013 d
SUSIJUSIŲ SVARBU
Gauti Šios Dabar Žodis,
spustelėkite žemiau esančią juostą prenumeruoti.
Jūsų el. Paštas nebus bendrinamas su niekuo.
Dvasinis maistas apmąstymams yra nuolatinis apaštalavimas.
Ačiū už Jūsų paramą!
Prisijunkite prie „Mark“ „Facebook“ ir „Twitter“!
Išnašos
| ↑1 | Nacionalinis katalikų registras, Lapkritis 12, 2013 |
|---|---|
| ↑2 | Ten pat. |
| ↑3 | Kas tai pasakė? |
| ↑4 | Homilija, 8 m. Gegužės 2013 d. Vatikanos radijas |
| ↑5 | plg. Jono 3:17 |