Prarasti savo vaikus

DABAR MASĖS SKAITYMŲ ŽODIS
5 m. sausio 10–2015 d
Epiphany

Liturginiai tekstai čia

I nesuskaičiuojama daugybė tėvų asmeniškai priėjo prie manęs ar parašė man sakant: „Aš nesuprantu. Kiekvieną sekmadienį vaikus vesdavome į mišias. Mano vaikai meldėsi Rožinio su mumis. Jie atliktų dvasines funkcijas ... bet dabar jie visi paliko Bažnyčią “.

Kyla klausimas kodėl? Pats būdamas aštuonių vaikų tėvu, šių tėvų ašaros kartais mane persekiojo. Tai kodėl gi ne mano vaikai? Tiesą sakant, kiekvienas iš mūsų turi laisvą valią. Nėra forumla, Rep, kad jei jūs tai darote ar meldžiatės, tai yra šventumas. Ne, kartais rezultatas yra ateizmas, kaip mačiau savo pačių išplėstinėje šeimoje.

Tačiau šios savaitės galingi skaitiniai iš Pirmosios Jono knygos atskleidžia priešnuodis į atsimetimą, tai tikrai yra atsakymas į klausimą, kaip apsaugoti save ir savo artimuosius, kad jie nenukristų.

Šventasis Jonas aiškina, kad pati mūsų išganymo viltis yra ta, kad Dievas mus pirmas pamilo.

Čia yra meilė: ne tai, kad mes mylėjome Dievą, bet kad jis pamilo mus ir atsiuntė savo sūnų kaip atpirkimą už mūsų nuodėmes. (Antradienio pirmasis svarstymas)

Dabar tai yra objektyvi tiesa. Štai čia ir prasideda daugelio šeimų problema: ji išlieka tikslas tiesa. Mes einame į katalikišką mokyklą, sekmadienio mišias, katechezę ir tt ir girdime šią tiesą, išreiškiamą įvairiais būdais per Bažnyčios gyvenimą ir dvasingumą, kaip tikslas tiesa. Tai reiškia, kad daugelis katalikų visą gyvenimą yra auginami nekviečiami, nepadrąsinami ir nemokomi, kad jie turi paversti šią meilę Dievui subjektyvus tiesa. Jie turi užmegzti santykius, a asmeninis santykius su Dievu savo valia, kad šių objektyvių tiesų galia juos asmeniškai „išlaisvintų“.

Kartais net katalikai prarado ar niekada neturėjo galimybės asmeniškai patirti Kristaus: ne Kristų kaip tik „paradigmą“ ar „vertybę“, bet kaip gyvąjį Viešpatį, „kelią, tiesą ir gyvenimą“.. -POPEŽIUS JONAS PAULIAUS II, L'Osservatore Romano (Vatikano laikraščio leidimas anglų kalba), 24 m. kovo 1993 d., 3 p.

Tai grožis, stebuklas ir esminis skirtumas, išskiriantis krikščionybę nuo visų kitų religijų. Mes esame pakviesti paties Dievo į permainingą ir švelnų ryšį su Juo. Taigi, Šv. Jonas pabrėžia, kad jo pergalė prieš pasaulį kyla iš objektyvios tiesos a subjektyvus vienas.

Mes pažinome ir tikėjome Dievo meile mums. (Trečiadienio pirmasis svarstymas)

Aš sakau, kad, kaip tėvai, turime padaryti viską, ką galime, kad mūsų vaikai atsivestų į a asmeninis santykiai su Jėzumi, kuris yra būdas pas Tėvą Šventosios Dvasios galia. Turime juos kviesti vėl ir vėl, kad jų tikėjimas taptų savitu. Turime juos mokyti, kad santykiai su Jėzumi nėra vien tikėjimas, kad Jis egzistuoja (nes net velnias tuo tiki); veikiau jie turi puoselėti šiuos santykius melsdamiesi ir skaitydami Šventąjį Raštą, kuris yra Dievo meilės laiškas mums.

...malda yra gyvas Dievo vaikų ryšys su be galo geru Tėvu, su jo Sūnumi Jėzumi Kristumi ir su Šventąja Dvasia. Karalystės malonė yra „visos šventosios ir karališkosios Trejybės sąjunga. . . su visa žmogaus dvasia“. -Katalikų bažnyčios katekizmas, n. 2565 m

Mano širdis plyšta, kai skaitau šiuos žodžius. Dievas nori susijungti su savimi man. Tai nuostabu. Taip, kaip moko katekizmas, „Malda yra Dievo troškulio susitikimas su mūsų troškuliu. Dievas trokšta, kad mes jo trokštume“. ^[1]plg BMK, n. 2560 m Mes, tėvai, turime mokyti savo vaikus melstis, artintis prie Dievo, numalšinti savo prasmės troškulį prie gyvojo Kristaus šulinio – ne tik įprastomis maldomis ir formulėmis, kurios turi savo vietą, bet ir su širdimi. Jėzus mus vadina „draugais“. Turime padėti savo vaikams atrasti, kad Jėzus yra ne tik „draugas danguje“, bet tas, kuris yra šalia, laukia, myli, rūpinasi ir gydo mus. kaip mes Jį kviečiame į mūsų gyvenimą, ir kai mes savo ruožtu pradedame mylėti Jį ir kitus taip, kaip Jis mus mylėjo.

…jei mylime vieni kitus, Dievas lieka mumyse, ir jo meilė mumyse yra tobula. (Trečiadienio pirmasis svarstymas)

Taip pat, kaip tėvai, turime atsiminti, kad nesame savo vaikų Gelbėtojai. Galiausiai turime juos patikėti Dievo globai ir paleisti, o ne kontroliuoti.

Taip pat turime atsiminti, kad priklausome kūnui ir kad Kristaus kūne yra daug dovanų ir įvairių funkcijų. Savo gyvenime ir savo vaikų gyvenime matau vaisius, kai susidūriau su kitais panašiai mąstančiais krikščionimis, kitais, kurie degina Dievą, kitus, kurie turi patepimą skelbti, vadovauti, sujaudinti mūsų širdis. Tėvai dažnai klysta manydami, kad pakanka išleisti vaikus į katalikišką mokyklą ar parapijos jaunimo būrelį. Tačiau iš tikrųjų katalikiškos mokyklos kartais gali būti pagoniškesnės nei viešosios, o jaunimo grupės – tik žemės riešutai, kukurūzų spragėsiai ir slidinėjimo kelionės. Ne, jūs turite išsiaiškinti, kur gyvojo vandens srovės teka, kur yra tas dieviškasis „vaistas“, apie kurį skaitome šios dienos Evangelijoje. Sužinokite, kur vaikai keičiasi ir keičiasi, kur vyksta autentiški meilės, tarnystės ir malonės mainai.

Galiausiai, argi tada neaišku, kad norėdami išmokyti savo vaikus užmegzti asmeninius santykius su Jėzumi, mes patys turime jį turėti? Nes jei to nedarome, mūsų žodžiai yra ne tik sterilūs, bet netgi šiek tiek skandalingi, nes jie mato, kad mes sakome viena, o darome kitą. Vienas geriausių būdų, kaip tėvas gali išmokyti savo vaikus melstis, yra įeiti į jo miegamąjį ar biurą ir pamatyti jį klūpant besikalbant su Dievu. Tai yra jūsų sūnų mokymas! Tai moko jūsų dukras!

Kreipkimės į Mariją ir Juozapą, kad padėtų mums ne tik užmegzti mūsų vaikus už asmeninius santykius su Jėzumi, bet ir padėti mums pamilti Dievą, kad viskas, ką mes sakome ir darome, būtų Jo visagalės meilės ir buvimo apraiška. .

Būtina užmegzti tikrą draugystę su Jėzumi asmeniniuose santykiuose su juo ir ne žinoti, kas yra Jėzus tik iš kitų ar iš knygų, bet gyventi vis gilesnį asmeninį santykį su Jėzumi, kur mes galime pradėti suprasti, kas jis yra paprašyti mūsų ... Pažinti Dievą nepakanka. Tikram susitikimui su juo taip pat reikia jį mylėti. Žinios turi tapti meile. —POPIEŽIUS BENEDIKTAS XVI, susitikimas su Romos jaunimu, 6 m. balandžio 2006 d.; Vatikanas.va

...pergalė, kuri užkariauja pasaulį, yra mūsų tikėjimas. (Ketvirtadienio pirmasis svarstymas)

SUSIJUSIŲ SVARBU

Jėzaus pažinimas

Asmeninis santykis su Jėzumi

Tėvų palaidūną

Kunigas mano namuose: I dalis ir II dalis