Autentiška viltis

KRISTUS PRISIKĖLĖ!

ALELUIJA!

BROLIAI ir seserys, kaipgi nejusti vilties šią didingą dieną? Ir vis dėlto, žinau iš tikrųjų, daugelis jūsų nerimaujame, kai skaitome karo būgnų mušimo, ekonomikos žlugimo ir vis didėjančio nepakantumo Bažnyčios moralinėms pozicijoms antraštes. Daugelį pavargsta ir išjungia nuolatinė nešvankybių, nedorybių ir smurto srovė, užpildanti mūsų eterį ir internetą.

Būtent antrojo tūkstantmečio pabaigoje didžiuliai, grėsmingi debesys susitelkia visos žmonijos horizonte, o tamsa nusileidžia ant žmogaus sielų. - popiežius Jonas Paulius II iš kalbos (išversta iš italų kalbos), 1983 m. Gruodžio mėn. www.vatican.va

Tai yra mūsų realybė. Ir aš galiu rašyti „nebijok“ vėl ir vėl, tačiau daugelis vis dar nerimauja ir jaudinasi dėl daugelio dalykų.

Pirma, turime suvokti, kad autentiška viltis visada suvokiama tiesos įsčiose, kitaip rizikuojame būti klaidinga viltimi. Antra, viltis yra daug daugiau nei tiesiog „teigiami žodžiai“. Tiesą sakant, žodžiai yra tik kvietimai. Trejus metus trukusi Kristaus tarnystė kvietė, tačiau tikroji viltis buvo sugalvota ant Kryžiaus. Tada jis buvo inkubuotas ir gimė kape. Tai, mieli draugai, yra autentiškos vilties kelias jums ir aš šiais laikais ...

AUTENTIŠKA VILTIS

Leiskite pasakyti paprastai, kad viltis kyla iš gyvo ir intensyvaus ryšio su pačia Viltimi: Jėzumi Kristumi. Ne tik žinant apie Jį, bet žinojimas Jį.

Pirmasis iš visų įsakymų... Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis... (Morkaus 12:29-30)

Tiek daug katalikų šiandien gyvena be vilties, nes jų ryšys su Dievu beveik neegzistuoja. Kodėl?

... malda is gyvas Dievo vaikų santykis su savo Tėvu ... -Katalikų bažnyčios katekizmas (CCC), 2565 m

Taip, šiandien daug žmonių ir galbūt kai kurie mano skaitytojai vejasi po ateities pranašysčių, naršymas internete dėl „naujausio“, užimtas, užsiėmęs, užsiėmęs... bet niekada neužtenka laiko melstis. Viltis kyla iš asmeninio susitikimo su Jėzumi; ilgalaikis viltis kyla iš an tebevykstantis susitikimas su Dievu per gyvenimą, nugyventą Jam ir tik Jam.

Kai meldžiamės tinkamai, mes išgyvename vidinio apsivalymo procesą, kuris atveria mus Dievui, taigi ir mūsų artimiesiems ... Tokiu būdu mes išgyvename tuos apsivalymus, kuriais mes esame atviri Dievui ir esame pasirengę tarnauti savo draugams. žmonės. Mes tampame pajėgūs į didelę viltį ir taip tampame kitų vilties ministrais. - popiežius Benediktas XVI, „Spe Salvi“ (Išsaugota viltyje), n. 33, 34 m

Čia matome, kad viltis yra susieta ne tik su malda, bet ir su pasirengimu būti vilties indais:

…antrasis yra toks: mylėk savo artimą kaip save patį. Nėra kito didesnio įsakymo už šiuos. (Morkaus 12:31)

Tiek, kiek susilaikome nuo bet kurio iš šių įsakymų, kai laikome savo dalį nepasiekiamoje Jo ir mūsų artimo nepasiekiamoje vietoje, pradedame prarasti viltį. Kiekvieną kartą, kai nusidedame, prarandame šiek tiek vilties, nes nustojome sekti Juo, kuris yra pati Viltis.

Tai turiu omenyje sakydamas, kad tikroji viltis yra pradėta ant kryžiaus ir gimsta kape. Paklusnumas, mūsų valios atsidavimas Dievo valiai reiškia mirtį sau. Tačiau turime nustoti vertinti šį savęs atidavimą kaip praradimą ir pradėti žiūrėti į tai tikėjimo akimis!

Jei vanduo turi tapti karštas, tada šaltis turi iš jo išeiti. Jei medis turi būti ugnis, tada medienos prigimtis turi mirti. Gyvenimas, kurio siekiame, negali būti mumyse ji negali tapti pačiais savimi, negalime būti savimi, nebent įgyjame jį iš pradžių nustodami būti tuo, kuo esame; šį gyvenimą įgyjame per mirtį. -Fr. Johnas Tauleris (1361), vokiečių dominikonų kunigas ir teologas; nuo Jono Taulerio pamokslai ir konferencijos

„Viltis“, kurios mes ieškome, negali gyventi mumyse kitaip, kaip sekti Kristaus pavyzdžiu mirti sau.

Laikykitės to paties požiūrio, kaip ir jūs Kristuje Jėzuje... jis ištuštėjo... tapdamas klusnus iki mirties, net mirties ant kryžiaus. Dėl to Dievas jį labai išaukštino... (Fil 2, 5-9)

Ištuštintas nuo savęs, senojo savęs, kad gyventų naujasis aš, tikrasis aš. Kitaip tariant, gyvename Dievo, o ne savo valia, kad Jo gyvenimas apsigyventų mumyse ir taptų mūsų gyvenimu. Tokį modelį matome ir Marijoje: ji ištuštėja savo „fiat“, o mainais joje pradedamas Kristus.

Ar tu nesuvoki, kad Jėzus Kristus yra jumyse? ...Aš vėl dirbu, kol jumyse susiformuos Kristus! (2 Kor 13:5; Gal 4:19)

Turime nustoti laistyti šiuos žodžius ir suvokti, kad Dievas kviečia mus radikaliai mūsų gyvenimo revoliucijai. Jis nėra suinteresuotas mus šiek tiek išgelbėti, šiek tiek pašventinti, iki tam tikro laipsnio pakeisti. Jo troškimas yra visiškai pakelti mus į patį Atvaizdą, kuriame buvome sukurti.

Aš tuo įsitikinęs, kad tas, kuris pradėjo gerą darbą tavyje, tęs jį iki Kristaus Jėzaus dienos. (Fil 1, 6)

Mums taip liūdna, kai mūsų prašoma melstis, pasninkauti, kentėti ar gyventi saikingai. Taip yra todėl, kad nematome vidaus ir paslėpto džiaugsmo bei vilties, kuri ateina tik tiems, kurie įžengia į kelionę. Bet mano draugai, dabar gyvename nepaprastais laikais, kai turime būti pasirengę duoti daug, daug daugiau.

Tie, kurie meta iššūkį šiai naujai pagonybei, susiduria su sunkiu variantu. Arba jie atitinka šią filosofiją, arba jie yra susidūręs su kankinystės perspektyva. -Fr. Johnas Hardonas (1914–2000), Kaip šiandien būti ištikimu kataliku? Būdamas ištikimas Romos vyskupui; www.therealpresence.org

Ne mažiau kaip paprasti katalikai gali išgyventi, todėl paprastos katalikų šeimos negali išgyventi. Jie neturi pasirinkimo. Jie arba turi būti šventi - vadinasi, pašventinti -, arba jie išnyks. Vienintelės katalikų šeimos, kurios išliks gyvos ir klestės XXI amžiuje, yra kankinių šeimos. -Švenčiausioji Mergelė ir šeimos pašventinimas, Dievo tarnas kun. Johnas A. Hardonas, SJ

TIKĖJIMO KARALYSTĖ

Ak! Matote, šie žodžiai kai kuriuos gali išgąsdinti. Bet taip yra todėl, kad jie nesuvokia dieviškųjų mainų, kurie įvyks. Jūsų tikėjimas, intensyviai ir asmeniškai išgyvenamas su Dievu per maldą ir paklusnumą, įgis viltį, kurios niekas negalės atimti, joks persekiotojas negalės uždusti, joks karas nesumažės, joks kančios nesunaikins, joks išbandymas neišnyks. Tai antrinė Velykų žinia: užbaigti atsiduodami Dievui, įeidami į tikėjimo naktį, visiško Jam apleisti kapą, duoda mumyse visus Prisikėlimo vaisius. Visi jie.

Tebūna palaimintas mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas ir Tėvas, kuris palaimino mus Kristuje kiekvienas dvasinis palaiminimas danguje... (Efeziečiams 1:3)

Ne laikas ilgiau susilaikyti, pasilikti dalį savęs sau. Viską atiduok Dievui, nesvarbu, kokia kaina. Ir kuo daugiau kainuoja, tuo galingesnė malonė, atlygis ir Jėzaus prisikėlimas tavo gyvenime, pagal kurio paveikslą esi atnaujinamas.

Nes jei mes su juo susijungėme per mirtį, panašią į jo, tai ir prisikėlime su juo susijungsime. Mes žinome, kad mūsų senasis aš buvo nukryžiuotas kartu su juo, kad būtų sunaikintas mūsų nuodėmingas kūnas, kad mes nebebūtume nuodėmės vergijoje... Vadinasi, ir jūs turite galvoti apie save mirusiais nuodėmei ir gyvenančiais Dievui. Kristuje Jėzuje. (Romiečiams 6:5–6, 11)

Būkite pasirengę sutvarkyti savo gyvenimą, kad apšviestumėte pasaulį Kristaus tiesa; meiliai atsakyti į neapykantą ir gyvenimo nepaisymą; skelbti prisikėlusio Kristaus viltį kiekviename žemės kampelyje. —POPE BENEDICT XVI, Žinutė pasaulio jauniems žmonėms, 2008 m. Pasaulinė jaunimo diena

Tikrai tikiu, kad Dievo Motina visus šiuos metus ateina pas mus, kad padėtų mums ištuštėti šiais laikais, kad būtume pripildyti – pripildyti Dievo Dvasios, kad taptume gyvomis meilės liepsnomis – gyvomis meilės liepsnomis. viltis pasaulyje, kuris tapo toks tamsus.

… Šventoji Dvasia keičia tuos, kuriuose gyvena, ir pakeičia visą jų gyvenimo modelį. Dvasia savyje yra visiškai natūralu, kad žmonės, kuriuos apėmė šio pasaulio dalykai, savo požiūriu tapo visiškai kitoniški, o bailiai - labai drąsūs žmonės. Šv. Kirilas iš Aleksandrijos, "Magnificat", 2013 m. Balandžio mėn., P. 34

Mūsų Motina reikalauja... pasninko, maldos, atsivertimo ir tt Bet taip yra todėl, kad ji žino, kad tai pagimdys mumyse Jėzų: duos mumyse autentiška viltis.

Negalime nuslėpti, kad horizonte renkasi daug grėsmingų debesų. Tačiau neturime prarasti širdies, greičiau turime palaikyti gyvą vilties liepsną savo širdyje. —POPE BENEDICT XVI, Katalikų naujienų agentūra, 15 m. Sausio 2009 d

Prašau, neleiskite iš savęs atimti vilties! Neleisk, kad viltis būtų pavogta! Viltis, kurią mums suteikia Jėzus. - popiežius prancūzas, Verbų sekmadienio homilija, 24 m. kovo 2013 d.; www.vatican.va