Meilė anapus paviršiaus

DABAR MASĖS SKAITYMŲ ŽODIS
7 m. sausio 2014 d

Liturginiai tekstai čia

Claudia Peri, EPA / Landovo nuotr

Neseniai, kažkas parašė klausdamas patarimo, ką daryti situacijose su žmonėmis, kurie atmeta Tikėjimą:

Aš žinau, kad turime tarnauti ir padėti savo šeimai Kristuje, bet kai žmonės man sako, kad nebevažiuoja į mišias ar nekenčia Bažnyčios ... Aš labai sukrėstas, mano mintys išnyksta! Aš prašau Šventosios Dvasios ateiti ant manęs ... bet aš nieko negaunu ... Aš neturiu paguodos ar evangelizacijos žodžių. —GS

Kaip mes, kaip katalikai, turime reaguoti į netikinčius? Ateistams? Fundamentalistams? Tiems, kurie mus trikdo? Žmonėms, gyvenantiems mirtinoje nuodėmėje, mūsų šeimose ir be jų? Tai klausimai, kuriuos man užduoda gana dažnai. Atsakymas į visa tai yra meilė už paviršiaus.

Popiežius Pranciškus neseniai rašė:

Jei norime dalytis savo gyvenimu su kitais ir dosniai dovanoti save, taip pat turime suvokti, kad kiekvienas žmogus yra vertas mūsų dovanojimo. Ne dėl jų fizinės išvaizdos, gebėjimų, kalbos, mąstymo būdo ar bet kokio pasitenkinimo, kurį galime gauti, o dėl to, kad jie yra Dievo rankų darbas, jo kūrinys. Dievas sukūrė tą žmogų pagal savo paveikslą ir jis arba ji atspindi kažką iš Dievo šlovės. Kiekvienas žmogus yra begalinio Dievo švelnumo objektas, o jis pats yra jų gyvenime. Jėzus paaukojo savo brangų kraują ant kryžiaus už tą žmogų. Nepaisant išvaizdos, kiekvienas žmogus yra nepaprastai šventas ir nusipelno mūsų meilės. - popiežius prancūzas, „Evangelii Gaudium“, n. 274 m

Galite paklausti: „Bet kaip žmogus, gyvenantis nuodėmėje, yra „šventas“? Kaip sukčius, žudikas, pornografas ar pedofilas nusipelno mūsų meilės? Atsakymas yra pažvelgti už paviršiaus, už nuodėmės ir silpnumo kokono, kuris iškreipia ir slepia vaizdas, kuriame kiekvienas žmogus yra sukurtas. Kai Švenčiausioji Motina Teresė tiesiogine prasme iš Kalkutos kanalizacijos latakų išrinko išsekusias sielas, ji jų neapklausė, ar jos katalikai, induistai ar musulmonai. Ji neklausė, ar jie ištikimai lanko mišias, turėjo lytinių santykių prieš santuoką, vartojo kontracepciją, ar buvo mokomi namuose. Ji tiesiog mylėjo be jų padėties, religijos, jų „lytinės tapatybės“ ir t.t.

Viešpats netrukdo; Jis dovanoja meilę. Ir ši meilė ieško tavęs ir laukia tavęs, jūs, kurie šią akimirką netikite ar esate toli. Ir tai yra Dievo meilė. —POPE FRANCIS, Angelus, Šv. Petro aikštė, 6 m. Sausio 2014 d .; Nepriklausomos katalikų naujienos

Ar galėtumėte įeiti į ligoninės kambarį ir būti Kristumi nuo AIDS mirštančiam homoseksualui, kuris visą gyvenimą miegojo su kitais vyrais? Matote, štai ką šiandien per pirmąjį svarstymą reiškia šv.

Kas be meilės, nepažįsta Dievo, nes Dievas yra meilė.

Ir paaiškina ką natūra apie meilę, kai jis sako:

Čia yra meilė: ne tai, kad mes mylėjome Dievą, bet kad jis mus pamilo.

Jėzus nelaukė, kol ateis į pasaulį, kol būsime šventi. Jis neįžengė į laiką, kai visi buvo bažnytiniai ir šventi. Jis tapo vienu iš mūsų, kai mes bent nusipelnė Jo meilės. Ir ką Jis padarė? Jis vakarieniavo nusidėjėlio namuose, kreipėsi į paleistuvę, kalbėjosi su muitininku. Taip, mes tai žinome... tai kodėl mes tampame žali, kai įstoja nusidėjėlis, paleistuvė ir muitininkas mūsų tarpduris? Turime mylėti anapus paviršiaus, ką Jėzus padarė. Tai, ką Jis matė Zachiejaus, Marijos Magdalietės ir Mato akyse, buvo vaizdas, kuriame jie buvo sukurti. Tas įvaizdis, nors ir iškreiptas nuodėmės, nesumenkino jiems būdingo orumo – orumo, kuris yra šventas, nuostabus ir neprilygstamas kūryboje.

Turiu dogmatinį tikrumą: Dievas yra kiekvieno žmogaus gyvenime. Dievas yra kiekvieno žmogaus gyvenime. Net jei žmogaus gyvenimas buvo nelaimė, net jei jį sunaikino ydos, narkotikai ar dar kas nors - šio žmogaus gyvenime yra Dievas. Galite, turite stengtis ieškoti Dievo kiekviename žmogaus gyvenime. Nors žmogaus gyvenimas yra žemė, pilna erškėčių ir piktžolių, visada yra erdvė, kurioje gali išaugti gera sėkla. Jūs turite pasitikėti Dievu. -POPIEŽIUS PRANCŪZIUS, interviu, americamagazine.org, Rugsėjo 2013

Taigi, kai psalmininkas sako:Jis gins nuskriaustuosius tarp žmonių, išgelbės vargšų vaikus“, štai ką tai reiškia: Jėzus ateina ginti kiekvieno ir kiekvieno žmogaus orumo (ir, žinoma, aukščiausia sielos gynyba yra jos išganymas. Todėl pašaukimas iš nuodėmės yra būdinga meilei. Tačiau „pirmasis skelbimas“, kurį mūsų buvimas ir veiksmai turi perduoti kitam, yra tai, kad jie yra mylimi. Tada popiežius Pranciškus sako: „Būtent iš šio pasiūlymo kyla moralinės pasekmės...“ ^[1]americamagazine.orgRugsėjo 2013 ) Ir tada, kai stovi prieš ką nors, kas yra priešininkas, susirūpinęs, maištaujantis, niekšiškas, piktas, įskaudintas, vienišas, pasiklydęs... jie yra nuskriaustieji ir vargšai, kuriems reikia Kristaus meilės. Juos reikia priimti tokius, kokie jie yra tą akimirką, su besąlygiška meile. Kaip? Duok elgetai monetą. Kantriai klausykite ateistų argumentų. Suteikite svetingumą tam, kuris nuogas, alkanas ir nuodėmės kalėjime.

Evangelijos tarnautojai turi būti žmonės, galintys sušildyti žmonių širdis, einantys su jais tamsią naktį, mokantys dialogą ir nusileisti į savo žmonių naktį, į tamsą, bet nepasiklysdami. - popiežius prancūzas, americamagazine.orgRugsėjo 2013

Kaip Jėzus sako šios dienos Evangelijoje, kai apaštalai Jam pasakė, kad tūkstančiai buvo alkani:

Pats duokite jiems maisto.

„Bet ką jiems duoti?“, – klausia apaštalai – tą patį klausimą, kurį mano skaitytojas aukščiau. Nuostabu, kad Jėzus iš ko maitina žmones jie davė Jam: penkis kepalus ir dvi žuvis. Taip pat, kai esate su kitais, nesijaudinkite, kad jie yra tame pačiame puslapyje kaip jūs, kiek jūs esate tame pačiame puslapyje su jais. Tai yra, susitapatinkite su jų nuoskauda; klausytis jų liūdesio; suprasti jų pyktį. Pripažinkite, kad tai, ką girdite ir matote, dažnai yra kaukė ir sužeista širdis, kuri užtemdo viduje esantį Dievo vaiką. Paimkite tai, ką jie jums duoda akimirką: penkis duonos kepalus ir dvi žuvis iš jų dvasinio ir fizinio skurdo ir savo meile bei užtarimu padovanokite tai Viešpačiui. Tada Jis savo laiku padaugins jūsų meilės aktą savaip.

Galime būti tikri, kad nepraras nei vienas mūsų meilės poelgis, nei nuoširdus rūpestis kitais. Nė vienas meilės Dievui aktas nebus prarastas, jokios dosnios pastangos nėra beprasmės, jokia skausminga ištvermė nėra švaistoma… Gali būti, kad Viešpats naudoja mūsų aukas, kad aplietų palaiminimus kitame pasaulio krašte, kurio mes niekada neaplankysime. Šventoji Dvasia veikia kaip nori, kada nori ir kur nori; pasitikime sau, neapsimetinėdami, kad matome ryškius rezultatus. - popiežius prancūzas, Evangelii Gaudium, n. 279 m

Kai žmonės supranta, kad yra mylimi, sienos pradeda griūti – galbūt ne iš karto; gal ne kada nors tavo akivaizdoje... Bet meilė niekada nėra švaistoma ir neprarandama, nes „Dievas yra meilė. Ir jei esame sukurti pagal Meilės paveikslą, tai po mūsų sužeistų širdžių paviršiumi slypi Dievas. Būtent Jį turime siekti pamatyti ir mylėti kitame, ypač „mažiausiame iš mūsų brolių“.

SUSIJUSIŲ SVARBU